„Sek paskui mane!“ (Lk 5, 27). Šeimos, trokšdamos atsiliepti į šį meilingą Kristaus kvietimą, pripažindamos savo silpnumą ir tikėdamos Santuokos Sakramento malone, abipuse pagalba ir Kristaus pažadu: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20), nutarė laisvai susiburti į bendruomenę. Bendruomenės narius vienija bendras tikslas – augti tikėjime, liudyti jį vaikams ir padėti šeimoms atrasti vietą Bažnyčioje.

Šv. Juozapo bendruomenė įsikūrė 1997 metais. Istorija prasidėjo nuo jaunimo grupelės Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje, kur jie dalyvaudavo Šv. Mišiose, giedojo chore, bendravo, stovyklavo, o vėliau sukūrė šeimas. Tad kilo noras rinktis visiems kartu ir skaityti Šv. Raštą, melstis ne tik bažnyčios erdvėje, bet ir namuose. Į tokius kassavaitinius susitikimus pasikviesdavo ir kitas „kažko“ ieškančias draugų šeimas. Beveik visi buvo ką tik susituokę. Rūpėjo panašūs „šeimyniniai“ klausimai. O tuos klausimus padėdavo gvildenti vis koks nors autoritetingas Juozapas. Tai – J. E. kardinolas Audrys Juozas Bačkis, tai –
Šv. Kryžiaus bažnyčios kunigas Juozapas Minderis, tai – keliaujantis pamokslininkas Joseph Bastin, tai – Tiberiados bendruomenės brolis Juozapas. Šv. Juozapas yra šeimų globėjas. Todėl ir pasirinktas šis vardas. Ilgainiui šeimų ir vaikų daugėjo, todėl pasidalinta į kelias grupeles. Taip gimė Bernardinų, Lazdynų, Žvėryno grupelės, kur vyksta kassavaitiniai maldos susitikimai, kur skaitomas Šv. Raštas, diskutuojama. Rengiamos rekolekcijos Advento laikotarpiu, vasaros stovyklos, rekolekcijos draugams, t. y., šeimoms, kurios nėra bendruomenėje, tačiau alksta Dievo artumo.