Naratyvinis žaidimas – vaiko saviraiška kurti, vaidinti ir žaisti savitai įdomaus siužeto istoriją, kuri gali būti inspiruota perskaityta knyga, matytais spektakliais, filmais, unikalia patirtimi ar pan.

Bibliodrama – vaiko patirtinė veikla inspiruota biblinio pasakojimo.

Projektų metodas – projektinio ugdymo metu vaikai savo gyvenimą kuria patys, nes dalyvauja planuojant veiklas. Tai reiškia, kad pripažįstama ir gerbiama vaiko perspektyva, vaiko balsas, vaiko kultūra.

Projektinėje veikloje akivaizdi santykių, bendros atmosferos svarba. Reikalinga ne gynimosi, o paramos atmosfera, padedanti sukurti gerą nuotaiką ir savijautą, pasitikėjimą, puoselėti bendradarbiavimą, sveiką riziką, gerą terpę eksperimentams, supratimui, įsijautimui, jausmams, iniciatyvai, plačiam akiračiui, drąsai.

Projektai savo esme yra holistiniai, nes ugdymo turinys siejamas su kasdieniu kontekstu, asmenine vaikų patirtimi (ypač socialine, ne vien kognityvine), o kiekviena ugdymo situacija laikytina unikalia. Ugdymo išeities tašku laikoma problema, kuri yra aktuali būtent tai vaikų grupei ir būtent tomis aplinkybėmis. Vaikai ją nagrinėja, sprendžia įvairiausiais būdais; vieni jų gali veikti savarankiškai, kiti – grupėse ar visi kartu, dar kiti – ir vienaip, ir kitaip. Informacijos ir idėjų semiamasi iš bet kokio tinkamo šaltinio (suaugusiųjų, knygų, išvykų, informacinių technologijų ir kt.). Į atskirus elementus suskaidytos žinios ir patirtys yra sujungiamos, integruojamos, o tada toliau skleidžiasi naujais projektais, pasipildžiusios nauju pažinimu ir įžvalgomis.

Gerojo Ganytojo katechezės metodas – šio metodo kolonos yra Dievo žodis ir liturgija. Metodo įkūrėjos yra M. Montessori, S. Cavaletti ir G. Goby.