Pjūtis didelė, reikia talkininkų!
Leidžiuosi ieškoti mokytojo. Ne šiaip mokytojo, o Mokytojo. Čia pirmoji raidė vaidina esminį vaidmenį.
Mokytojo, suprantančio savo profesijos prestižo kilmę, kylančią ne iš išorinių ženklų, bet iš žmogaus vidaus: iš pašaukimo, iš pasirinkimo, atsakomybės bei prasmės. Suprantančio, kad išorė čia nedaug ką lemia.
Mokytojo, atpažįstančio, kad susitikimas su mokiniu, su klase negali būti vadinamas darbu apsiribojant tik tiesiogine šio žodžio prasme („dabar aš dirbu su tavimi / jumis“), nes santykis pranoksta „darbo“ apibrėžtį.
Mokytojo, siekiančio liudyti tiesą ir prasmę, gyvo ne pagal amžių, bet pagal nuostatas.
Mokytojo, nebijančio klysti, pripažįstančio klaidas ir išdrįstančio pradėti iš naujo.
Mokytojo, besidžiaugiančio augimo malone. Juk augindamas kitus, pirmiausia auga pats! Suprantančio, kad grįžtamasis ryšys – tai tiesiog begalinė dovana.
Mokytojo, vertinančio bendruomeniškumą, gebančio bendrauti ir bendradarbiauti.
Mokytojo, suprantančio, kad kokybiškai veikti yra ne reikalavimas, bet „savaime suprantamas dalykas“, pareiga ir prasmė. Kitaip tiesiog nesigauna, nes nėra mažų dalykų ar smulkmenų – bet visa yra visuma.
Ne kartą esu girdėjusi, kad tokių Mokytojų nebėra. Kad aš svaičioju. Kad jaunoji karta negeba įsipareigoti. Kad liko tik tie, kurie ieško patogumo ir / ar solidaus darbo užmokesčio – kaip dirbti puse etato, įskaitant nekontaktines valandas, ir gauti didesnį nei 2 000 eurų atlyginimą į rankas. Ir dar, kad visi mokiniai būtų motyvuoti…
Ne, ne, ne. Tikiu ir žinau – YRA!
Tikiu ir žinau, kad yra Mokytojų, atidžiai besiklausančių sąžinės, pasirinkusių šią profesiją iš pašaukimo, išsilavinusių, siekiančių profesionalumo ir augimo.
Mokytojų, ieškančių Viešpaties valios savo gyvenime.
Tikiu ir tuo, kad šiandien Kristus kalbina ir teikia Mokytojui jėgų išlikti pašaukime.
Viliuosi, kad ir Jūs neabejojate: būti Mokytoju – tai pašaukimas.
Nebus lengva, nebus paprasta. Ir aš to nežadu.
Tikrai bus nesuprantančių ir iš trečio karto. Ir ne tik tarp mokinukų… Bus ir tarp tų, kurie save laiko suaugusiaisiais. Ir ne visi pasakys „ačiū“…
Tačiau Mokytojas žino, kaip pasakyti tiesą, net jei ji nepatogi. Tiesą, kuri atveria duris dialogui, augimui.
Kaip ir motinystėje, patiriamas ne tik džiaugsmas ar saldumas, bet ir pareiga kuopti, mazgoti ne pačius kvapniausius „rezultatus“… Ar tai sumažina motinystės grožį ir prasmę? Ne!
Mokytojas supranta, kad žmogaus ugdymas neatsiejamas nuo kasdienės tarnystės, o žinios be reiklios meilės – bevertės.
Čia, Šv. Juozapo mokykloje, mes einame kelią! Kiekvienas savo tempu, pagal savo išgales, bet stengdamiesi gyventi tiesoje ir pagal sąžinę.
Kelią su Kristumi!
Jei vis dar skaitai ir Tau atliepia, jei atpažįsti tame prasmę, nebijai kurti santykio, laikai širdies duris atvertas, sieki profesinio augimo – pasikalbėkime. O dėl „ūkio“ – susitarsime.
Mes nebe pradinė mokyklėlė, mes esame Mokykla besiruošianti sutikti 15-ąjį rugsėjį ir ugdanti vaikus nuo 1,5 metukų iki abitūros egzaminų.
„Siųsk mokytojų, trokštančių perduoti vaikams ne tik žinias, bet ir sukauptą išmintį, laimingų ir nebijančių augti tikėjime bei liudyti Jėzų, sutinkamą kasdienybėje.“ (Iš maldos už Mokyklą)
Kviečiame:
– Socialinį pedagogą (pilnu etatu, ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas),
– Fizinio ugdymo mokytoją (22-25 kontaktinės valandos),
– Mokyklos psichologą (0,75 etato).
CV siųskite el. paštu: personalas@juozapomokykla.lt
Su viltimi,
Šv. Juozapo mokyklos direktorė
Rūta Šalkauskienė
buvo nominuota už ekspresyvią kompoziciją roko stiliuje! 
Saulei Tamulionytei,
Justei Bartninkaitei,
Ir ansamblio vadovui, teatro mokytojui Ignui Gužauskui!
Ak, kaip žavu yra sukurti ir groti savo pirmąją dainą!
